Žurnalas "audio & video pasaulis", 2009 m., www.autodiena.lt, 2009 m.

1 dalis

Šiame straipsnyje pateiksime naudingų patarimų keliaujantiems automobiliu, pasitelkus į pagalbą populiariausio pasaulyje automobilinės GPS technikos gamintojo TOMTOM navigacinį aparatą GO720 IQ Routes. Dauguma čia aptariamų dalykų paminėta naudojimo instrukcijose, tačiau ne visi išsireiškimai suprantami pradedantiems, o daugelis galimybių aprašyta labai glaustai. Be to, pasidalinsime pastebėjimais ir patarimais, kokių nerasite nei vienoje instrukcijoje.

ĮVADAS

Apie GPS veikimą nekalbėsime, ir taip daug prirašyta. Tik noriu priminti, kad jokia „akis“ iš dangaus jūsų navigacinio aparato nestebi net ir tada, kai programa informuoja apie spūstį kelyje. Iš palydovų navigacinis aparatas priima tik tokią informaciją, iš kurios nuolat žino, kur pats yra, o jį priverčia dirbti jo viduje esanti navigacinė programa bei specifiniai navigaciniai žemėlapiai, nuo kurių kokybės bei dermės su programa priklauso mūsų nuomonė, ar jis „pjauna grybą“, ar veda kaip sąžiningas taksistas.

Taip: gamyklinio nepanaudosite išlipęs iš automobilio. Kaip taisyklė, portatyvinių aparatų programos yra žymiai sudėtingesnės bei daugiau išvystytos, leidžia ne tik sudarinėti kelionių planus, bet ir pačiam įsikelti daugybę naujos informacijos prieš kelionę (pvz. populiariausių Europos slidinėjimo bazių adresus, tūkstančių dujinių degalinių duomenis, kelių policijos mėgstamas budėjimo vietas Europoje, Pasaulio paveldo vietoves, ir begalybę kitų). Portatyvinis aparatas gali jus nuvesti prie gražiausių bažnyčių (ar aludžių), po to parvesti į viešbutį ar automobilį. Ne tik mieste, bet ir miške. Ko ne šuniukas?

Ar labai skiriasi automobiliniai portatyviniai aparatai nuo rankinių, skirtų pėstiesiems?
Taip: ir programa, ir žemėlapių kokybe. Automobilinio programa pirmiausia skirta vesti automobilį, turi apdoroti milžinišką kiekį informacijos. Jos užduotis – nuvesti greičiau, nei su popieriniu žemėlapiu :-), o šturmanui (keleiviui priekyje) leisti išsimiegoti. Ir sankryžas braižyti, ir kalbėti, ir „po ženklu nepakišti“, ir apie eismo kontrolės fotoaparatus perspėti. Sudarydama maršrutą nuo Vilniaus iki Varšuvos, pvz. populiaraus gamintojo TOMTOM programa įvertina net apie 87.000 galimų atkarpų. Veikdama pėsšiąjam režime, ji irgi veda, tačiau neturi kai kurių savybių, svarbesnių buriuotojams ar sportininkams. Skiriasi ir atsparumas vandeniui (automobilinės, žinia, bijo vandens).

ŽEMĖLAPIŲ KOKYBĖ

GPS navigaciniai žemėlapiai yra smulkūs ir brangūs. Jų sudarymas, o vėliau atnaujinimai  reikalauja daugybės žmonių darbo valandų. Kodėl negalima nuskanuoti smulkių popierinių žemėlapių ir naudoti navigacijai? Nes nei pagal tikslumą, nei pagal duomenis (kurių neturi) jie netiktų važiuoti automobiliu. Palydovinės nuotraukos irgi bejėgės: kelių mikronų objektyvo netikslumas danguje sąlygoja metrus paklaidų ant žemės. Automobiliniai navigaciai žemėlapiai talpina ir milžinišką kiekį informacijos. Juose keliai įvedinėjami beveik rankiniu būdu: žemėlapistai privalo visur bent kartą pravažiuoti! Be to, jie kelius nufilmuoja, o vėliau suvedinėja duomenis: dangos tipus, pločius, skiriamąsias juostas, kategorijas (pvz. vietinis ar tarptautinis, ar mokamas, t.t.), ženklus, leistinus greičius... ir taip - nuo sankryžos iki sankryžos, kol neįveda visų. Tada gali iškilmingai parašyti 99%.
GPS navigaciniai žemėlapiai sensta. Ne tik dėl naujų kelių ar uždarytų senų, bet ir dėl daugybės kasdien dygstančių kelio ženklų.
Įdomus pastebėjimas: per dieną Vokietijoje įvykdoma virš 10 tūkstančių pakeitimų keliuose (informacija gauta „SIEMENS VDO Automotive“ prekybos atstovybių vadovų susitikimo Frankfurte metu). Blogiausia, kad kiekvieną jūsų kelyje naujai išdygusį, bet pasenusiame navigaciniame žemėlapyje nepažymėtą draudžiantį kelio ženklą jums visuomet teks neracionaliai apvažiuoti. Jei programa iš anksto įvertintų tokį ženklą, bendras kelionės laikas ir atstumas beveik nepasikeistų. Jei tokių naujų ženklų pasitaikys daugiau, gali „griūti“ kelionės grafikas, ir garantuotai padidės nuvažiuotų kilometrų skaičius.

2 dalis
KELIONĖS PLANAVIMAS
Popierinis planavimas
Įdomus pastebėjimas : keliaudami su popieriniais žemėlapiais „senoviškai“, niekada tiksliai nežinome, kada būsime vietoje, o norėdami nevėluoti, turime išvažiuoti anksčiau. Taip visada švaistome laiką. Be to, iš anksto atmetame galimybes kažką naudingą nuveikti tik atvykus.
Nagrinėjant popierinį žemėlapį, net žinant apytikrius atstumus neįmanoma iš anksto atspėti, kiek laiko užtruks įveikti vieną ar kitą atkarpą. Pvz. pirmą kartą važiuojant slidinėti į Alpes, kai kurie atstumai kalnuose atrodo (ir yra) juokingi, bet tik ne trukmė: 40 km galima nuvažiuoti ir per 20 min., ir per 1 val. Nagrinėjant navigacinį žemėlapį, TOMTOM GO įvertina viską: ne tik leistinus greičius (greičio riboženklius), bet ir faktinius greičius, kokiais jūsų kelionės laiku ten realiai važinėja automobiliai (savybė IQ ROUTES).
Elektroninis planavimas
Įpratęs naudoti patikimą navigacinį aparatą keliautojas visuomet žino tikslų atvykimo laiką bei atstumą. Tai beveik tas pats, kas sužinoti kiek dabar valandų. Tiesiog įvedus kelionės tikslą aparatas sudaro maršrutą ir tai parodo. Iš kur tos žinios? Patirtis. Kas mums atrodo vargiai įmanoma, gera TOMTOM programa suskaičiuoja tiksliai. Kuo daugiau patirties gaminant navigacines sistemas ir jų programas, tuo tiksliau jos dirba gatvėje. Pvz. nuo UAB „Euroneta“ ofiso Vilniuje, A.Vivulskio g. 14 iki Kauno Soboro – 99 km, išvažiavus 09:00 val. ryto pirmadienį, prie Soboro būsime 10:23 val., Palangoje, Vytauto ir J.Basanavičiaus gatvių sankryžoje – 12:32 val., atstumas – 328 km, Varšuvoje prie IKEA (Armija Krajova) - 15:04 val., atstumas – 441 km., Canazei (šiaurės Italija, slidinėjimo kurortas) 06:07 val., atstumas – 1776 km. Įdomu tai, kad suskaičiuotasis atvykimo laikas plius būtini sustojimai nedaug skirsis nuo tikro atvykimo laiko. Ir nelabai svarbu, ar važiuosime visus lenkdami, ar ramiai. Netikite? Daugiausia laiko ilgose kelionėse paprastai atima neteisinga taktika kuro pilimams, „kavoms“ ar „sysiams“.
Lenktynės su laiku
Įdomus pastebėjimas: važinėjimas su navigaciniais aparatais daug kartų įrodė ir parodė, kad viršijant greitį, pvz. 20 km/val., niekada nenuvažiuojame 20% greičiau. Tam trukdo kelyje periodiškai pasitaikantys „vėžliai“ ar važiuojantieji leistinu greičiu – juos visus gi reikia aplenkti! Taip, skrendant oru ar naktį – šansų daugiau. Be to, vienas bereikalingas 20 min. sustojimas sulėtina kelionę lygiai 20 min :-).
Taigi abejotinos lenktynės su laiku tėra pavojingos lenktynės su savimi, rizikuojant savo ir artimiausių žmonių kailiais. O dar jei sustabdo policija... Girdėjote rusišką patarlę: „tyliau važiuoji, toliau nuvyksi“?
Išsiruošus važiuoti drauge su navigaciniu aparatu (pvz. TOMTOM – pavyzdžiu tenka paimti kokį nors žinomai patikimą daiktą, nes skirtingų gamintojų programose gali būti naudojami skirtingi planavimo būdai), galima ne tik sužinoti vieno kelionės etapo duomenis „nuo čia iki ten tiek km ir tiek val.min“, bet ir iš anksto susiplanuoti kelionę pasitikrinant visų etapų duomenis: numatyti sustojimus poilsiui, išvykimo laikus, „nonstop“ atstumus, susidėlioti į žemėlapio atmintį būsimus tikslus, ir pn.
Kaip gi planuoti su tuo aparatu?
A-B planavimas: įvedame išvykimo vietą A (adresas, paskutinio sustojimo vieta ar tiesiog taškas elektroniniame žemėlapyje), po to B (atvykimo vieta). Programa paklausia, kada planuojame išvykti (kad įvertintų realius greičius iš TOMTOM IQ ROUTES). Po to viską suskaičiuoja ir parodo laikus bei atstumą. Jei reikia, leidžia įvesti tarpinį punktą, sakykime lankytiną miestą, arba išvengti maršruto dalies, sakykime pro Slovėniją (kas keliavo, žino kodėl).
Sudėtingas planavimas: su daugybe tarpinių vietų, pvz. adresų, taškų žemėlapyje ar trasų, kuriomis jūs paprastai važiuojate ar nevažiuojate. Viskas įvedama, stumdoma eilės tvarka pirmyn-atgal ar koreguojama labai paprastai. Svarbiausia žinoti, kur norėtumėte atsidurti važiuodami, ir nepykti, jei ten ir nuves (kartais kelionės metu keičiasi norai. Pati programa to nežino ir veda ten, kur norėjote anksčiau).