Kaina 10 € | 8,50 € >2 vnt. | 7,90 € >10 vnt. 

Gamintojas "Living Products, LLC". Pagaminta JAV

Rekomenduoja Lietuvos draudikų asociacija | Importuotojas "Euroneta" UAB

EFEKTYVUMO TYRIMAS

Ultragarsinių švilpukų poveikio susidūrimų išvengimams su laukiniais gyvūnais aprašymas ir rezultatai (išvados (psl.6,7):

KAIP JAUČIAME PASAULĮ

REGA
Iki lęšio išradimo žmonės nesuvokė, kad kitoje ežero pusėje galima pamatyti lakštingalą, o aklinoje tamsoje su IR kamera - pelę. Vanagui ar gyvatei tam prietaisų nereikia. Žmonių akimis matomą energijos srautą mes vadiname šviesa, o nematomą - infra arba ultra šviesa. Kitų gyvių, pvz. kačių, gyvačių, žuvų ar paukščių matoma "šviesa" yra skirtinga, ir ko žmogus nebemato, daugybė gyvūnų mato puikiai.

UOSLĖ
Žmonės konstruoja dirbtinę nosį. Bet iki šiol nepamainomas yra šuo. Dirbtinis gebėjimas bent iš tolo prilygti naminio šuns uoslei kol kas iš svajonių pasaulio, nekalbant apie laukinius gyvūnus, kuriems uoslė yra mirties ar gyvybės klausimas. Įsivaizduokim pievoje pastatytą dirbtinę nosį, mėginančią užuosti už kilometro esantį subjektą. Ne tik išskirti kvapą iš daugybės milijonus kartų stipresnių kvapų, bet ir atspėti, ar tai žmogus, ar kitas plėšrūnas, ar poruotis pasirengusi stirna.

KLAUSA
Iki mikrofono ir oscilografo žmonės nesuvokė, kad kas nors gali girdėti tai, ko negirdi žmogus. Šikšnosparnių ir delfinų naudojamas ultragarsas orientacijai daugmaž suprastas. Tačiau esminiai laukinių gyvūnų klausos ir akustinio bendravimo galimybių tyrimai žengia tik pirmuosius žingsnius.
Dramblių bendravimo principus ilgais atstumais mokslininkų grupė išsiaiškino palyginus neseniai. Kas galėjo pagalvoti, kad jie susibendrauja infragarsu žeme perduodami vibracijas per kojas, o malūnsparnį girdi už 130 km? (publikacija › › ›)
Elninių šeimos atstovai geriausiai girdi mums įprastame diapazone 4.000-8.000 Hz, tačiau jie girdi ir ultragarsą iki 54.000 Hz (publikacija › › ›). Aukštadažnio garso informacija gyvūnams ir žmonėms padeda tiksliau identifikuoti garso šaltinį trimatėje erdvėje dėl trumpesnių garso bangų ilgių. Tokio dalyko iki šiol nesuprato ir dalis gyvūnus tiriančių mokslininkų. Tie patys principai naudojami ir formuojant kokybiškais garso įrašais bei aparatūra formuojant sceną.
Pelėda naktį miške, išgirdusi krebždėjimą, nustato tikslią garso šaltinio vietą, ir įsitikinusi, kad tai pelytė, prisklendusi ją pasičiumpa. Tuo metu gali pūsti vėjas, sklisti daugybė kitų garsų, šimtus ar tūkstančius kartų stipresnių ir gožiančių gyvybiškai svarbų krebždėjimą. Ne, ji išskiria ir čiumpa pelytę.
Tačiau joks žmogaus sukurtas prietaisas neprilygsta šiam pelėdos akustiniam gebėjimui, nes tam neužtenka tik gerų mikrofonų. Reikia dar ir superkompiuterio, prilygstančio milijonus metų vystytam smegenų centrui atpažinti gyvybiškai svarbią informaciją, nufiltruojant nesvarbią.
Jei žmogus su mikrofonu gaudytų peles, mirtų iš bado. Bet žmonės su mikrofonais mėgina pasiversti stirnom ir "išmatuoti" (?), ką jos girdi ir ką "suvokia". Čia - užuomina apie beprasmiškus bandymus ištirti ultragarsinių švilpukų veikimą, naudojant "žmoniškus" mikrofonus :-)

NAUDA
Gamta išvystė kiekvienam gyviui savaip naudingas aplinkos suvokimo savybes. Vertindami kitus, natūraliai sprendžiame pagal save. Tačiau žmogaus šviesos, kvapų ir garsų suvokimas kardinaliai skiriasi nuo kitų gyvų būtybių. Jei elniai ir stirnos turėtų žmogaus ausis, juos galėtume gaudyti rankomis.

SKEPTIKUI IR MOKSLININKUI
Bet koks dirbtinis garso šaltinių matavimo rezultatų apibendrinimas be analitinio apdorojimo yra niekalas.
Jei būtum elnias su mikrofonu ir ausinėm, tą pačią savaitę taptum pietumis vilkui, šuniui ar žioplam medžiotojui.

Visi aukščiau parašyti tekstai yra autorinė "Euroneta" UAB nuosavybė. Cituoti tekstą ar jo dalis galima paminint šaltinį euronet.lt arba talpinant nuorodą į šį puslapį.

Sumažinti tikimybę susidurti su laukiniais gyvūnais užmiesčių keliuose. Tinka montuoti ant bet kurio automobilio, sunkvežimio, autobuso ar motociklo.

VEIKIMAS
Veikia nuo oro srauto, laidų nėra. Ultragarsu įspėja apie judančią transporto priemonę. Efektyviausi važiuojant 50-90 km/val., veiksmingi iki 400 m.
Dėmesio: šias savybes turi tik originalūs amerikietiški signalizatoriai. Patento Nr. US-8869734B2. Konkrečiai juos rekomenduoja Lietuvos draudikų asociacija. Tiekėjas nesusijęs su panašiai atrodančiais plagiatais.

Populiariausios vietos yra ant priekinio buferio, tarp grotelių, po šoniniais veidrodžiais, ant stogo bagažinės atramų.
Nuo lipnaus pagrindo nulupkite apsauginę plėvelę. Signalizatorių lipdykite ant švaraus ir sauso paviršiaus taip, kad žiūrėtų į priekį, o ašis būtų lygiagreti horizontui. Juos galima tvirtinti bet kokiu kampu aplink jų išilgines ašis, net ir aukštyn „kojomis“, tačiau oro srautas turi patekti netrukdomas. Horizontalią padėtį galite nustatyti ir naudodami savo gulsčiuką.

KAIP APSAUGOTI JUOS IR SAVE?

Patikimiausias būdas yra tvora. Tačiau tai net tik brangu, bet ir užtveria žvėrių migracijos takus. Paprasčiausias (ir pigiausias) būdas yra važiuojant skleisti gamtoje neįprastą ištisinį ultragarsą, kurį gyvūnai suvokia kaip pavojaus šaltinį. Aukšto dažnio garsai dėl trumpo bangos ilgio leidžia žymiai tiksliau nustatyti automobilio trajektoriją. Automobilio triukšmą ir šviesas jie pastebi kaip ir mes, žmonės. Tačiau pavojaus nesuvokia sąmoningai, dėl to ištisinis įkyrus ultragarsas yra papildoma priemonė, skirta įspėti apie artėjantį automobilį.

Jie būriais ir po vieną keliauja maitintis, ilsėtis ar poruotis. Miškuose gyvena tūkstančius metų, čia mes esam svečiai jų namuose. Tamsoje - drąsesni, tačiau išgąsdinti elgiasi nenuspėjamai, gali bėgti keliu ir naktį, ir dieną.
Patelių su mažyliais, ypač šernų, elgesys gali būti agresyvus. Eidamos per kelią jos saugoja savo vaikus, todėl gali užpulti ir jus, ir jūsų transporto priemonę.
Briedžiai mūsų vengia, tačiau nebijo. Kelyje pamatę briedį pristabdykite, junkite avarinius žibintus bei lėtai pravažiuokite. Net ir tuomet jis gali šokti skersai kelio.

EFEKTYVUMAS

Sumontuotų signalizatorių mokslinis efektyvumo tyrimas atliktas, registruojant susidūrimo su laukiniais gyvūnais faktus JAV Kalifornijos valstijos Modoc apskrityje (grafystėje). Per tą laiką nebuvo užregistruota nei oficialiai, nei neoficialiai NEI VIENO susidūrimo atvejo. Išvados padarytos su 99,6% tikimybe, palyginimui imant 7 metų periodą aproksimacijai, bei 24 mėn. periodą tiesioginiam palyginimui su avarijų skaičiumi automobilių, kurie neturėjo jokių signalizatorių. Tyrimo medžiaga patalpinta pardavėjo svetainėje. Šiuos signalizatorius rekomenduoja ir Lietuvos draudikų asociacija.
Taigi užsidedame mažyčius švilpukus, ir - pirmyn su švilpesiu!