EFEKTYVUMO TYRIMAS
Ultragarsinių švilpukų poveikio susidūrimų išvengimams su laukiniais gyvūnais aprašymas ir rezultatai (išvados (psl.6,7):
KAIP JAUČIAME PASAULĮ
REGA
Iki lęšio išradimo žmonės nesuvokė, kad kitoje ežero pusėje galima pamatyti lakštingalą, o aklinoje tamsoje su IR kamera - pelę. Vanagui ar gyvatei tam prietaisų nereikia. Žmonių akimis
matomą energijos srautą mes vadiname šviesa, o nematomą - infra arba ultra šviesa. Kitų gyvių, pvz. kačių, gyvačių, žuvų ar paukščių matoma "šviesa" yra skirtinga, ir ko žmogus nebemato, daugybė gyvūnų mato puikiai.
UOSLĖ
Žmonės konstruoja dirbtinę nosį. Bet iki šiol nepamainomas yra šuo. Dirbtinis gebėjimas bent iš tolo prilygti naminio šuns uoslei kol kas iš svajonių pasaulio, nekalbant apie laukinius gyvūnus, kuriems uoslė yra mirties ar gyvybės klausimas. Įsivaizduokim pievoje pastatytą dirbtinę nosį, mėginančią užuosti už kilometro esantį subjektą. Ne tik išskirti kvapą iš daugybės milijonus kartų stipresnių kvapų, bet ir atspėti, ar tai žmogus, ar kitas plėšrūnas, ar poruotis pasirengusi stirna.
KLAUSA
Iki mikrofono ir oscilografo žmonės nesuvokė, kad kas nors gali girdėti tai, ko negirdi žmogus. Šikšnosparnių ir delfinų naudojamas ultragarsas orientacijai daugmaž suprastas. Tačiau esminiai laukinių gyvūnų klausos ir akustinio bendravimo galimybių tyrimai žengia tik pirmuosius žingsnius.
Dramblių bendravimo principus ilgais atstumais mokslininkų grupė išsiaiškino palyginus neseniai. Kas galėjo pagalvoti, kad jie susibendrauja infragarsu žeme perduodami vibracijas per kojas, o malūnsparnį girdi už 130 km? (publikacija
› › ›)
Elninių šeimos atstovai geriausiai girdi mums įprastame diapazone 4.000-8.000 Hz, tačiau jie girdi ir ultragarsą iki 54.000 Hz (publikacija
› › ›). Aukštadažnio garso informacija gyvūnams ir žmonėms padeda tiksliau identifikuoti garso šaltinį trimatėje erdvėje dėl trumpesnių garso bangų ilgių. Tokio dalyko iki šiol nesuprato ir dalis gyvūnus tiriančių mokslininkų. Tie patys principai naudojami ir formuojant kokybiškais garso įrašais bei aparatūra formuojant sceną.
Pelėda naktį miške, išgirdusi krebždėjimą, nustato tikslią garso šaltinio vietą, ir įsitikinusi, kad tai pelytė, prisklendusi ją pasičiumpa. Tuo metu gali pūsti vėjas, sklisti daugybė kitų garsų, šimtus ar tūkstančius kartų stipresnių ir gožiančių gyvybiškai svarbų krebždėjimą. Ne, ji išskiria ir čiumpa pelytę.
Tačiau joks žmogaus sukurtas prietaisas neprilygsta šiam pelėdos akustiniam gebėjimui, nes tam neužtenka tik gerų mikrofonų. Reikia dar ir superkompiuterio, prilygstančio milijonus metų vystytam smegenų centrui atpažinti gyvybiškai svarbią informaciją, nufiltruojant nesvarbią.
Jei žmogus su mikrofonu gaudytų peles, mirtų iš bado. Bet žmonės su mikrofonais mėgina pasiversti stirnom ir "išmatuoti" (?), ką jos girdi ir ką "suvokia". Čia - užuomina apie beprasmiškus bandymus ištirti ultragarsinių švilpukų veikimą, naudojant "žmoniškus" mikrofonus :-)
NAUDA
Gamta išvystė kiekvienam gyviui savaip naudingas aplinkos suvokimo savybes. Vertindami kitus, natūraliai sprendžiame pagal save. Tačiau žmogaus šviesos, kvapų ir garsų suvokimas kardinaliai skiriasi nuo kitų gyvų būtybių. Jei elniai ir stirnos turėtų žmogaus ausis, juos galėtume gaudyti rankomis.
SKEPTIKUI IR MOKSLININKUI
Bet koks dirbtinis garso šaltinių matavimo rezultatų apibendrinimas be analitinio apdorojimo yra niekalas.
Jei būtum elnias su mikrofonu ir ausinėm, tą pačią savaitę taptum pietumis vilkui, šuniui ar žioplam medžiotojui.
Visi aukščiau parašyti tekstai yra autorinė "Euroneta" UAB nuosavybė. Cituoti tekstą ar jo dalis galima paminint šaltinį euronet.lt arba talpinant nuorodą į šį puslapį.
85 213 9991 
8 699 01874 
Anonsai
85 213 9991
Didmeninė prekyba +370 685 59420 
Nuo lipnaus pagrindo nulupkite apsauginę plėvelę. Signalizatorių prilipdykite ant švaraus šilto paviršiaus automobilio priekyje taip, kad didžiosios skylutės žiūrėtų į horizontą. Signalizatorių galima tvirtinti bet kokiu kampu aplink jo ašį ar aukštyn kojom. Įprastinė geriausia vieta yra priekinės grotelės, buferis, šalia ar po šoniniu veidrodėliu.
